Viskas prasidėjo ne nuo šviesų, o nuo dūmų ir vieno dūžio, kuris pakeitė Vilniaus naktį amžiams. 1996-aisiais mes neturėjome skaitmeninių tinklų — tik meilę, taiką ir toleranciją, kurią transliavome per kolonėles, kol sienos pradėjo prakaituoti.
Po 30 metų tas pats dūžis evoliucionavo į sistemą, kurios neįmanoma išjungti.